Aušinimo sistema yra viena tų kompiuterio dalių, kurią pirkėjai renkasi paskubomis, nors nuo jos priklauso ir triukšmo lygis kambaryje, ir procesoriaus tarnavimo trukmė, ir realus našumas ilgesnės apkrovos metu. Šiame straipsnyje be emocijų sugretinsime du sprendimus: bokštinį oro aušintuvą ir uždarą skystojo aušinimo sistemą (AIO) ir aiškiai įvardysime, kuriose situacijose kuris variantas yra racionalesnis pirkinys.

Esminis skirtumas per minutę

Oro aušintuvas šilumą nuo procesoriaus perduoda šilumos vamzdeliais į plokštelių bloką, kurį perpučia ventiliatorius. Konstrukcijoje nėra nieko, kas galėtų nutekėti, užsikimšti ar reikalauti pildymo. AIO sistemoje cirkuliuojantis skystis šilumą nugabena į atskirai montuojamą radiatorių, todėl išsklaidymo plotas nebepriklauso nuo erdvės aplink procesoriaus lizdą: jį riboja tik korpuso galimybės.

Iš šio skirtumo išplaukia visa kita: oro sprendimas paprastesnis ir ilgaamžiškesnis, skystasis: pajėgesnis ir lankstesnis išdėstymo požiūriu. Nė vienas nėra universaliai geresnis.

Kodėl negalima aklai pasikliauti TDP skaičiumi

Gamintojo deklaruojamas TDP dažnai neatspindi realaus suvartojimo: šiuolaikiniai procesoriai trumpalaikių apkrovų metu šį skaičių gali viršyti pusantro ar net du kartus, o kai kurios pagrindinės plokštės galios ribas pagal nutylėjimą apskritai išjungia. Todėl aušintuvą reikėtų rinkti pagal nepriklausomuose testuose išmatuotą faktinę galią ilgalaikėje apkrovoje, o ne pagal skaičių ant dėžutės. Tik taip išvengsite situacijos, kai formaliai tinkamas modelis realybėje nespėja išsklaidyti šilumos.

Kada visiškai pakanka oro aušintuvo

Jei realus procesoriaus suvartojimas neviršija 120–140 W: o tai apima didžiąją dalį biuro, mokslams skirtų ir vidutinio lygio žaidimų kompiuterių: kokybiškas bokštas atliks darbą be jokių priekaištų. Temperatūros laikysis normos ribose, ventiliatorius suksis negarsiai, o sutaupytą sumą racionaliau nukreipti į spartesnį diską, talpesnę atmintį ar geresnį maitinimo bloką.

Oro variantas taip pat logiškas ten, kur kompiuteris privalo veikti metų metus be priežiūros: šeimos kompiuteris, darbo vieta įmonėje, mašina garaže ar dirbtuvėse. Kuo mažiau judančių ir senstančių dalių, tuo mažiau netikėtumų po penkerių metų.

Kada verta primokėti už AIO

Skystoji sistema atsiperka trimis atvejais. Pirma, kai procesorius ilgai dirba ties 180–250 W riba: vaizdo montavimas, 3D vizualizacijos, sunkios skaičiavimo užduotys. Antra, kai korpusas žemas ar siauras ir aukštas bokštas fiziškai netelpa, o 240 mm radiatoriui vieta numatyta. Trečia, kai svarbiausias kriterijus: kuo žemesnis triukšmas pilnos apkrovos metu: didelio radiatoriaus ventiliatoriai tą patį šilumos kiekį išsklaido gerokai lėčiau sukdamiesi.

Patikimumas: kas genda ir kada

Oro aušintuve vienintelė besidėvinti dalis: ventiliatorius, kurio keitimas kainuoja nedaug ir užtrunka kelias minutes, net neišmontuojant paties radiatoriaus. AIO turi siurblį, kurio resursas paprastai deklaruojamas 50–70 tūkst. darbo valandų, o pro žarnelių sieneles kasmet pasišalina nedidelė skysčio dalis: proceso sustabdyti neįmanoma, jis tik lėtina sistemos efektyvumą. Realistiškas AIO tarnavimo laikotarpis: 5–7 metai, po kurio įrenginį protingiausia keisti visą, o ne bandyti gaivinti.

Verta žinoti ir gedimų pobūdį: silpstantis ventiliatorius apie save praneša iš anksto kylančiomis temperatūromis, o siurblio gedimas gali išsivystyti per kelias dienas. Kompiuteriui, kuris stovi toli nuo akių, tai svarus argumentas oro naudai.

Priežiūra ir ilgalaikės išlaidos

Abiem atvejais periodiškai valomos dulkės ir maždaug kas 2–4 metus atnaujinama termopasta. Skirtumas išryškėja vėliau: bokštas po dešimties metų tebeveikia su nauju ventiliatoriumi už kelis eurus, o skystoji sistema iki to laiko jau būna pakeista nauja. Skaičiuojant visą naudojimo laikotarpį, oro sprendimo bendra kaina beveik visada mažesnė: tai verta įtraukti į sprendimą, jei biudžetas ribotas.

Triukšmas: į ką atsižvelgti prieš perkant

Triukšmo vertinimas priklauso nuo naudojimo pobūdžio. Jei kompiuteris didžiąją dienos dalį dirba nedidele apkrova: naršymas, dokumentai, susirašinėjimas: svarbiausias rodiklis yra garsas ramybės režime, o čia pranašumą turi oro sprendimas, neturintis siurblio. Jei mašina reguliariai apkraunama iki maksimumo, lemiamas tampa ventiliatorių greitis pilnoje apkrovoje, ir tuomet didesnis radiatoriaus plotas leidžia skystajai sistemai veikti santūriau.

Vertinant specifikacijas, decibelų skaičius popieriuje pasako nedaug: gamintojai jį matuoja skirtingomis sąlygomis ir skirtingu atstumu. Naudingiau žiūrėti į ventiliatorių apsukų diapazoną ir galimybę per BIOS nusistatyti lėtesnę sukimosi kreivę: tyliam darbui svarbiausia, kad sistema turėtų galios atsargą ir nebūtų priversta nuolat suktis ties savo riba.

Dažniausios klaidos renkantis

  • Aušintuvas parenkamas pagal procesoriaus pavadinimą, o ne galią. Tas pats modelis skirtingose plokštėse gali vartoti labai skirtingai: žiūrėkite į realius vatus, ne į rinkodarą.
  • Nepatikrintas aukštis. Dalis bokštų siekia 165 mm ir daugiau, o nemažai korpusų talpina tik iki 155–160 mm. Milimetrai čia lemia viską.
  • Pervertinti 120 mm AIO lūkesčiai. Mažas radiatorius pagal efektyvumą nusileidžia net vidutiniam bokštui, nors kainuoja daugiau.
  • Radiatorius sumontuojamas žemiau siurblio. Oro burbulas kaupiasi aukščiausiame kontūro taške: jei ten atsiduria siurblys, jis ims tarškėti ir greičiau susidėvės.
  • Ignoruojama korpuso ventiliacija. Be įeinančio ir išeinančio srauto net galingiausias sprendimas dirba puse pajėgumo.

Praktinis sprendimo planas

Pirmiausia išsiaiškinkite realų savo procesoriaus suvartojimą ilgalaikėje apkrovoje: šis skaičius, o ne kaina, yra atskaitos taškas. Tada patikrinkite korpuso specifikacijas: maksimalų aušintuvo aukštį ir palaikomus radiatorių dydžius. Trečias žingsnis: palyginkite tinkamus kandidatus pagal charakteristikas CPU aušintuvų skyriuje. Galiausiai numatykite biudžete vietos ir korpuso ventiliatoriams: jų indėlis į galutines temperatūras dažnai nustebina labiau nei paties aušintuvo klasė.

Paprasta atmintinė: iki 140 W: geras bokštinis aušintuvas; 140–200 W: sprendžia korpusas ir triukšmo reikalavimai; virš 200 W: 360 mm klasės AIO sistema.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek metų tarnauja AIO siurblys?

Deklaruojamas resursas dažniausiai atitinka 5–7 metus kasdienio naudojimo. Garantijos laikotarpiai: paprastai 5–6 metai: netiesiogiai patvirtina šį intervalą. Po garantijos pabaigos sistema gali veikti ir toliau, tačiau planuoti jos keitimą jau verta.

Ar oro aušintuvas gali būti tylesnis už skystąjį?

Ramybės režime: taip, nes neturi siurblio garso. Pilnoje apkrovoje pranašumas pereina dideliam radiatoriui, kurio ventiliatoriai sukasi lėčiau. Vertinkite pagal tai, kuriame režime jūsų kompiuteris praleidžia daugiausia laiko.

Ar būtina keisti gamyklinę termopastą ant naujo aušintuvo?

Ne. Iš anksto užtepta pasta yra visiškai tinkama naudoti, o jos efektyvumas nuo atskirai perkamos skiriasi vos keliais procentais. Keisti verta tik po kelerių metų, kai medžiaga sudžiūsta.

Ką daryti, jei AIO pradėjo burbuliuoti ar tarškėti?

Dažniausia priežastis: oro burbulas siurblyje. Patikrinkite, ar radiatorius sumontuotas aukščiau už bloką, ir kelis kartus atsargiai pakreipkite korpusą, kad oras nukeliautų į radiatorių. Jei garsas nedingsta, kreipkitės dėl garantinio keitimo.

Ar skystasis aušinimas padidina kompiuterio našumą?

Tiesiogiai: ne, jis tik palaiko žemesnę temperatūrą. Netiesiogiai: taip, jei ankstesnis sprendimas neleido procesoriui išlaikyti maksimalių dažnių. Jei ribojimo nebuvo, našumo prieaugio nepajusite.