Įrengiant biurą dažniausiai skaičiuojama taip: stalas, kėdė, kompiuteris, ir vieta paruošta. Tačiau po pusmečio buhalterija gauna pirmuosius nedarbingumo lapelius dėl nugaros, o darbuotojai popietėmis trina pavargusius sprandus. Skirtumas tarp vietos, kurioje dirbama našiai, ir vietos, kuri po truputį gadina sveikatą, dažnai telpa į kelis centimetrus ir kelias dešimtis eurų. Žemiau pateikti konkretūs matmenys ir eiliškumas, pagal kurį sutvarkysite tiek vieną stalą namuose, tiek dvidešimt darbo vietų atvirame biure.

Trys atskaitos taškai: akys, alkūnės, pėdos

Visa darbo vietos geometrija remiasi į tris taškus. Pirmas: akys, sėdint tiesiai, žvilgsnis be palenkimo turi kristi į viršutinį ekrano trečdalį. Antras: alkūnės, nuleistų pečių padėtyje dilbiai guli horizontaliai, o kampas per alkūnę siekia nuo 90 iki 110 laipsnių. Trečias: pėdos, visas padas liečia grindis, keliai sulenkti apytiksliai stačiu kampu. Kai šie trys taškai savo vietose, stuburas laikosi natūralios formos be jokių raumenų pastangų.

Praktinė seka visada ta pati: pirmiausia kėdės aukštis pagal alkūnes, tada pėdų atrama, jei jos prireikė, ir tik galiausiai: ekrano kėlimas. Dariusieji atvirkščiai paprastai baigia tuo, kad ekranas sureguliuotas pagal blogai sėdintį žmogų.

Ekrano padėtis skaičiais

  • Viršutinė matomo vaizdo linija: ties akimis arba 3–5 cm žemiau
  • Atstumas iki 24 colių ekrano: 50–65 cm
  • Atstumas iki 27 colių ekrano: 60–75 cm
  • Atstumas iki 32 colių ir didesnių: nuo 80 cm
  • Posvyris: 10–20 laipsnių atgal, kad paviršius būtų statmenas žvilgsnio linijai
  • Apšvietimas: šviesos šaltinis šone, niekada ne už ekrano ir ne tiesiai priešais

Šiuos skaičius verta atsispausdinti ir patikrinti kiekvienoje vietoje su paprasčiausia ruletė. Biuruose, kur darbuotojai keičiasi stalais, matavimą tenka kartoti dažniau: universalios padėties, tinkančios ir 160 cm, ir 195 cm ūgio žmogui, nėra.

Du ekranai: pagrindinis ir pagalbinis

Dviejų ekranų konfigūracija biuruose jau standartas, bet statoma ji dažnai neteisingai. Sprendimą lemia darbo pasiskirstymas. Kai viename ekrane praleidžiama daugiau nei du trečdaliai laiko, jis statomas tiesiai prieš klaviatūrą, o antrasis šonu, pasuktas 20–30 laipsnių kampu į naudotoją. Kai abu naudojami po lygiai, jų sandūra turi atsidurti tiesiai prieš nosį, kad galva sukiotųsi simetriškai į abi puses. Bet kuriuo atveju abiejų ekranų viršutinės briaunos privalo sutapti: skirtingi aukščiai verčia akis nuolat persifokusuoti, o kaklą: dirbti dviem režimais.

Stalo paviršius: klaviatūra, pelė ir kilimėlis

Klaviatūra dedama 10–15 cm nuo stalo krašto, kad riešams liktų atramos zona, o pelė: iškart šalia, tame pačiame aukštyje. Dažna biurų klaida: kietas stalviršis su aštria briauna, į kurią darbuotojai visą dieną remiasi riešais. Pigiausias vaistas nuo šios bėdos: didelio formato kilimėlis pelei: minkštesnis sluoksnis paskirsto spaudimą, o ilgieji modeliai uždengia ir klaviatūros zoną, tad abu dilbiai visą dieną guli ant vienodo paviršiaus. Intensyviai su pele dirbantiems: dizaineriams, sąmatininkams, analitikams: apsimoka versija su gelio atrama riešui.

Kada apsimoka ekrano laikiklis

Standartinė kojelė reguliuojasi menkai, o vietos užima daug. Prie stalo veržiamas laikiklis išsprendžia tris uždavinius vienu metu: leidžia tiksliai nustatyti aukštį bet kokio ūgio darbuotojui, atlaisvina stalviršį dokumentams ir suteikia galimybę ekraną atitraukti giliau, kai stalo gylis mažesnis nei reikalaujami 60–75 cm. Peržiūrint ekrano laikiklių pasiūlą pirmiausia tikrinami du parametrai: VESA standartas (75x75 arba 100x100 mm daugumai biuro modelių) ir deklaruojamas svorio intervalas: dujinės spyruoklės laikiklis, parinktas per lengvam ekranui, kils savaime, o perkrautas: smuks žemyn.

Biudžetiniu požiūriu laikiklis atsiperka greičiausiai bendro naudojimo vietose: registratūrose, pamainomis dirbančiuose skyriuose, karštuose staluose: visur, kur per dieną prie to paties ekrano sėda skirtingo ūgio žmonės.

Penkios dažniausios laikysenos klaidos

  • Ekranas šone. Dirbant pasukta galva, kaklo raumenys vienoje pusėje trumpėja: po kelių mėnesių tai virsta nuolatiniu tempimu.
  • Sėdėjimas ant stalo krašto priekio. Nugara netenka atlošo paramos, juosmuo perima visą apkrovą.
  • Pakeltos pelės rankos alkūnė. Kai pelė per toli, petys dirba pakeltas visą dieną.
  • Nešiojamas kompiuteris be pakylos. Galva palinkusi 30 laipsnių, kaklui tenka trigubas galvos svoris.
  • Kojos, užkeltos ant kėdės ratukų kryžmės. Signalas, kad sėdynė pakelta per aukštai, o pėdų atramos nėra.

Nuo ko pradėti, kai biudžetas ribotas

Jei lėšų visam sąrašui nėra, eiliškumas pagal poveikio ir kainos santykį atrodo taip. Pirmiausia: ekrano pakėlimas iki akių lygio: tai pigiausia korekcija su didžiausia grąža. Antra: išorinė klaviatūra ir pelė nešiojamų kompiuterių naudotojams. Trečia: platus kilimėlis su riešo zona. Ketvirta: pėdų atrama tiems, kam stalai per aukšti. Ir tik penktoje vietoje: naujos kėdės ar reguliuojamo aukščio stalai, nes jie brangiausi, o be pirmųjų keturių žingsnių jų nauda lieka neišnaudota.

Kaip ergonomiką įtvirtinti visame biure

Pavienis sutvarkytas stalas: gerai, bet tvari nauda gaunama tik tada, kai matavimai virsta procedūra. Praktikoje pasiteisina trijų žingsnių schema. Pirmas žingsnis: trumpa atmintinė su šio straipsnio skaičiais, priklijuota kiekvienoje darbo vietoje arba įkelta į vidinį tinklą. Antras: penkiolikos minučių patikra priimant naują darbuotoją: kėdės aukštis, ekrano linija ir pelės pasiekiamumas sutvarkomi pirmą dieną, kol įpročiai dar nesusiformavę. Trečias: kasmetinė peržiūra, nes per metus keičiasi ir įranga, ir patys žmonės: kas nors persėda prie kito stalo, gauna antrą ekraną ar naujus akinius.

Verta paskirti ir atsakingą asmenį: dažniausiai tai administratorius, kuriam ergonomikos patikra tampa tokia pat rutina kaip kanceliarinių prekių užsakymas. Kai atsiranda aiški tvarka, darbuotojų nusiskundimai dėl nugaros iš pokalbių prie kavos aparato persikelia į lentelę, kurioje matyti, kas jau sutvarkyta, o kas dar laukia eilėje.

Klausimai ir atsakymai

Kokiu atstumu statyti 27 colių ekraną, jei stalo gylis tik 60 cm?

Sekliame stale atstumo trūkumą kompensuoja laikiklis su alkūniniu petimi, leidžiantis ekraną iškelti už galinės stalo briaunos. Taip prie 60 cm gylio stalo išgaunamas 70–75 cm žiūrėjimo atstumas.

Ar riešo atrama reikalinga kiekvienam darbuotojui?

Ne visiems vienodai. Daugiausia naudos gauna tie, kurie per dieną atlieka tūkstančius pelės judesių. Rašantiems daugiausia tekstą svarbiau klaviatūros padėtis ir tiesūs riešai spausdinant, o atrama tarnauja tik pauzėms.

Kaip sustatyti ekranus, jei vienas vertikalus?

Vertikalus ekranas statomas šonu kaip pagalbinis, o jo centras lygiuojamas su horizontalaus ekrano centru pagal aukštį. Prie vertikalaus formato viršutinės briaunos lygiuoti nereikia: ji natūraliai bus aukščiau.

Ar kompiuterio pakyla atstoja laikiklį?

Iš dalies. Pakyla kelia įrenginį į fiksuotą aukštį ir tinka vienam naudotojui. Laikiklis pranašesnis, kai aukštį reikia keisti dažnai arba kai prie ekrano dirba keli žmonės. Kainų skirtumas nedidelis, tad renkamasi pagal naudojimo scenarijų.

Kiek kartų per dieną keisti sėdėjimo padėtį?

Orientyras: kas 30–40 minučių pakeisti atlošo kampą ar atsistoti bent minutei. Skambučiai stovint ir trumpi pasivaikščiojimai iki spausdintuvo duoda daugiau nei viena ilga mankšta po darbo.

Sutvarkyta darbo vieta: tai ne prabanga, o matematika: kelios dešimtys eurų priedams kainuoja mažiau nei viena darbuotojo nedarbingumo savaitė. O reikiamus laikiklius, kilimėlius ir kitas smulkmenas vienoje vietoje rasite Kur.lt kataloge.